Paieškos rezultatai
Neteisingos žinios apie šaltį ir bakterijos

Neteisingos žinios apie šaltį ir bakterijos



Ar peršalimas ir šlapimo takų infekcija turi ką nors bendro su šalčiu?

„Nesėsk ant šalto akmens, peršalsi!“ Visos mergaitės yra tai girdėjusios iš savo tėvų. Tiesa, jei nesame tinkamai apsirengę, šaltas oras gali būti nemalonus, tačiau ar šaltis yra tiesioginė šlapimo takų infekcijų priežastis?

 

Visų pirma, reikėtų atkreipti dėmesį, kad „peršalimas“ nėra medicininis terminas. Iš tiesų, sakydami „peršalsi“, turime galvoje šlapimo takų bakterinę infekciją arba cistitą. Ir apie tai svarbu kalbėti, nes statistika rodo, kad kiekviena moteris bent kartą gyvenime suserga cistitu. Tiesioginis jo sukėlėjas yra ne peršalimas, o bakterijų dauginimasis šlaplėje, kur jos patenka iš srities aplink išeinamąją angą. Tačiau bakterijos ten juk nepatenka atsisėdus ant suoliuko autobusų stotelėje šaltą rudens vakarą. Iš tiesų šaltis turi siaurinamąjį poveikį, t. y. venos ir kapiliarai aplink tiesiogiai šalčio veikiamą kūno dalį (pavyzdžiui, kai atsisėdate ant suoliuko) susitraukia ir pro juos prateka mažiau kraujo. Taip į konkrečią sritį patenka neoptimalus kraujo kiekis ir galbūt susilpnėja jūsų kūno gebėjimas apsisaugoti, o tai yra gera proga bakterijoms prasprūsti pro apsaugos spragas.

 

Tačiau šaltis nėra vienintelis veiksnys, turintis įtakos šlapimo takų infekcijų susidarymui. Aptarkime šią temą!

 

Kas šioje istorijoje – didžiausi blogiukai?

 

Kaip ir daugelio kitų ligų atvejais, svarbu žinoti, kokie veiksniai turi įtakos susidarant cistitui. Aptarkime kelis pavyzdžius.

 

• Bakterijos iš išmatų. Moterų šlaplės atsivėrimo anga yra gana arti išangės. Dėl šios anatominės ypatybės bakterijos iš išmatų (dažniausiai E. coli bakterijos), įveikusios gana trumpą atstumą, patenka į šlaplę ir juda šlapimo pūslės link. Dėl šios priežasties svarbu tualetiniu popieriumi valytis iš priekio tolyn, vengiant šias bakterijas pernešti arčiau šlaplės.

 

• Lytiniai santykiai. Ši situacija yra panaši į pirmąją, tik šįkart dėl infekcijos reikėtų kaltinti bakterijas iš jūsų makšties ar jūsų partnerio lyties organų. Norint to išvengti, svarbu prieš ir po sekso pasirūpinti šlaplės ir makšties švara. Be to, rekomenduojama po sekso iškart nusišlapinti (net jei nejaučiate poreikio), nes tai padeda atsikratyti bakterijų, kurios tuo metu pateko į šlaplę.

 

• Intymių kūno dalių higiena. Svarbu praustis bent kartą per dieną. Neturėtumėte pamiršti iš pirmo žvilgsnio vaikiškų smulkmenų, kurios yra labai svarbios – nusiplauti rankas prieš einant į tualetą ir, žinoma, po to. Geriausia visada su savimi turėti pakuotę šlapių servetėlių, vengiant įkvėpintų jų versijų, kurios gali sudirginti jautrias intymias kūno vietas.

 

Kokie kiti veiksniai gali daryti poveikį?

 

• Nepakankamas išgeriamų skysčių kiekis. Jei geriate mažiau skysčių, rečiau norite šlapintis, todėl šlapimas ilgiau užsilieka šlapimo pūslėje, o tai yra puiki proga bakterijoms daugintis. Saugodami savo sveikatą, turėtumėte per dieną išgerti bent 8 stiklines (maždaug 1,5–2 litrus) vandens.

 

• Sulaikyti šlapimą per ilgai. Skubate į pamokas, darbą, namo, dažnai pamiršdamos apie elementarius dalykus, pavyzdžiui, nueiti į tualetą. Tai ne tik nepatogu, bet ir pavojinga. Laukdamos, kol šlapimo pūslė visiškai užsipildys, jūs skatinate infekcinių bakterijų dauginimąsi.

 

• Vonia vietoje dušo. Nieko tokio, jei atpalaiduojanti vonia jums patinka labiau nei greitas dušas. Tačiau rinkitės pastarąjį dažniau, nes sėdint vonioje bakterijos gali lengviau patekti į jūsų šlapimo takus.

 

Žinodamos visa tai, galėsite geriau pasirūpinti savo sveikata – jei laikysitės higienos taisyklių, būsite vienu žingsniu toliau nuo šlapimo takų infekcijos. Be to, gerdamos pakankamai vandens, ne tik prisidėsite prie savo šlapimo takų sveikatos, bet ir pagerinsite bendrą savijautą.

 

Šlapimo takų infekcijas gali išduoti šlapimo kvapo ar spalvos pokyčiai, skausmingas šlapinimasis, skausmas pilvo apačioje, o kartais karščiavimas. Jei patiriate šiuos simptomus, kreipkitės į gydytoją.

 

(Šaltinis: „WEBBeteg, M.J.“, specialistė: pediatrė Judit Lesznyák)

 


GRĮŽTI Į VIRŠŲ